Šilajitas ir smegenys – viena dažniausiai ieškomų temų apie šilajito tyrimus. Tačiau dauguma šių tyrimų vyksta mėgintuvėliuose ir laboratorijose, o ne su žmonėmis. Papasakosime, kas patraukė mokslininkų dėmesį, kodėl juos taip domina fulvo rūgštis ir kaip žmonės šilajitą tiesiog įtraukia į savo dieną.
Tai istorija apie kalnus, seną tradiciją ir išties įdomią chemiją. Įsipilkite ko nors šilto ir skaitykite toliau.
Kas yra šilajitas?
Šilajitas – tamsi, blizganti derva, pamažu besisunkianti iš uolų aukštai kalnuose, pavyzdžiui, Himalajuose ir Anduose. Vėsoje ji sukietėja, delno šilumoje suminkštėja, o šiltame gėrime ištirpsta ir nudažo puodelį sodria gintaro spalva. Skonis primena žemę ir dūmus, juntamas malonus kartumas.
Ajurvedoje šilajitas nuo seno laikomas rasajana – atjauninančia medžiaga, kurią vartoja diena iš dienos, kaip nuolatinio ritualo dalį. Visą istoriją rasite straipsnyje apie šilajito kilmę ir istoriją, o pagrindus – puslapyje kas yra šilajitas.
Kodėl šilajitas domina smegenų tyrėjus?
Daugiausia dėl sudėties. 2012 m. apžvalgos duomenimis, huminės medžiagos sudaro maždaug 60–80 % šilajito. Daugiausia tirta iš jų – fulvo rūgštis, nedidelė vandenyje tirpi molekulė 1. Likusią dalį sudaro mineralai ir daugybė organinių junginių – apie juos plačiau rašome straipsnyje apie šilajito mineralus ir fulvo rūgštį.
Toje pačioje apžvalgoje šilajitas įvardytas kaip kandidatas senėjimo ir smegenų tyrimams, tačiau pažymėta, kad patikimų klinikinių tyrimų dar trūksta 1. Ilgos tradicijos ir neįprastos chemijos derinys mokslininkus vis grąžina prie šios temos.
Ką laboratorijose sužinota apie fulvo rūgštį?
Didžiąja dalimi šį susidomėjimą įžiebė Čilės universiteto tyrėjų grupė. 2011 m. mėgintuvėlio tyrime fulvo rūgštis lėtino baltymo tau gijų susidarymą ir trumpino jau susidariusias gijas 2. Tau baltymo sankaupos – vienas iš požymių, kuriuos mokslininkai tiria Alzheimerio ligos atveju.
2023 m. ta pati grupė išskaidė Andų šilajitą į frakcijas ir išbandė jas su ląstelėmis 3. Kai kurios frakcijos lėkštelėje paskatino žiurkių smegenų ląsteles ir į pelių nervines ląsteles panašias ląsteles išauginti ilgesnes ataugas.
Mokslininkams tai įdomūs atspirties taškai. Tačiau nuo rezultato lėkštelėje iki rezultato žmogaus organizme – labai toli. Niekas dar neparodė, kiek per burną vartojamos fulvo rūgšties pasiekia žmogaus smegenis.
Ką parodė tyrimai su gyvūnais?
Šilajito ir smegenų tyrimų su graužikais nedaug, ir kiekviename tema nagrinėta vis kitu kampu.
- Smegenų chemija. 1997 m. tyrime žiurkėms septynias dienas leista šilajito injekcijų, o paskui tyrėjai matavo acetilcholino sistemos – cheminių pasiuntinių tinklo – žymenis kai kuriose smegenų dalyse 4.
- Elgesys patiriant stresą. 2012 m. tyrime žiurkės 21 dieną kasdien po 15 minučių buvo verčiamos plaukti. Per burną šilajito gavusios žiurkės vėlesniuose testuose rečiau sustingdavo ir rodė mažiau į nerimą panašaus elgesio 5.
Tyrimai su gyvūnais padeda mokslininkams nuspręsti, ką verta tirti toliau. Juose naudotos dozės ir sąlygos labai skiriasi nuo truputėlio dervos, įmaišytos į puodelį, todėl juos geriau laikyti užuominomis, o ne išvadomis.
Ar šilajitas tirtas su žmonėmis?
Kol kas tik kaip mišinio dalis. BrainUp-10 – Andų šilajito ir B grupės vitaminų derinys. Atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamame tyrime Čilėje 82 žmonės, sergantys lengva ar vidutinio sunkumo Alzheimerio liga, kasdien vartojo mišinį arba placebą 6. Pagrindinis matuotas rodiklis buvo apatija – susidomėjimo ir motyvacijos stoka. 4-ąją ir 12-ąją savaitę mišinio grupės apatijos balai buvo mažesni 6.
Mišinyje buvo ir B grupės vitaminų, todėl iš šio tyrimo neįmanoma pasakyti, kiek lėmė pats šilajitas. Tyrimą atliko ta pati grupė, ir jis dar nepakartotas. Paties šilajito poveikis atminčiai ar dėmesiui dar netirtas – nei žmonėms su diagnoze, nei sveikiems suaugusiesiems.
Išsamesnę šilajito ir smegenų sveikatos tyrimų apžvalgą (anglų k.) rasite mūsų seserinėje svetainėje.
Ką daryti, jei nerimaujate dėl atminties?
Kreipkitės į šeimos gydytoją. Didžiosios Britanijos sveikatos tarnyba NHS pataria tai padaryti, jei atminties sutrikimai trukdo kasdieniam gyvenimui arba jei vyresnio amžiaus artimasis tampa vis užmaršesnis 7. Stresas, nerimas, prasta nuotaika ir blogas miegas – dažnos atminties sutrikimų priežastys, ir jas galima gydyti 7.
Joks maisto papildas šio pokalbio nepakeis. Jei jūs ar jūsų globojamas žmogus vartoja vaistus ar turi sveikatos sutrikimų, prieš vartodami šilajitą pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Kaip vartoti šilajitą kasdien?
Už laboratorijos sienų šilajitas – malonus, neskubrus ritualas. Dauguma jį vartoja kartą per dieną, kada patogu.
- Paimkite žirnio dydžio gabalėlį. Tai apie 100 mg dervos.
- Ištirpinkite šiltame gėrime. Tinka šiltas vanduo, arbata ar pienas. Vietoj vandens iš čiaupo rinkitės filtruotą ar buteliuose parduodamą.
- Pamaišykite, palaukite minutę ir gerkite mažais gurkšneliais. Pažiūrėkite, kaip derva ištirpsta ir gėrimas nusidažo sodria gintaro spalva.
Vieni šilajitą įmaišo į pirmą rytinę arbatą, kiti pasilieka ramiam vakaro puodeliui su knyga. Prie kiekvieno Hilasti Himalajų šilajito indelio pridedama plieninė matavimo mentelė: maždaug pusė jos plačiojo galo – viena porcija. Neviršykite etiketėje nurodytos porcijos, o daugiau patarimų rasite DUK puslapyje.
Jei kartumas jums neįprastas, išbandykite šilajitą šiltame piene su žiupsneliu cinamono arba puodelyje karštos kakavos. Abu sušvelnina žemės ir dūmų skonį.
Iš kur kilęs Hilasti šilajitas?
Mūsų derva renkama Nepale, Himalajuose, apie 4 800 m aukštyje. Ji gryna, be užpildų ir priedų, tinka veganams.
30 g indelyje – apie 300 porcijų, jų užtenka maždaug keturiems–šešiems mėnesiams, o 15 g indelyje – apie 150 porcijų. Abu rasite parduotuvėje.
Kodėl šilajitui svarbūs laboratoriniai tyrimai?
Šilajitas susidaro uolose, todėl gali sukaupti metalų iš aplinkos. 2012 m. apžvalgoje pažymėta, kad neišvalytame šilajite gali būti sunkiųjų metalų 1. 2022 m. analizėje kai kuriuose Indijos ir Pakistano šilajito mėginiuose švino, arseno ir gyvsidabrio rasta daugiau, nei leidžiama 8.
2026 m. ištyrus 12 mėginių, toksiškų metalų kiekiai neviršijo nustatytų ribų, tačiau mėginiai labai skyrėsi 9. Tad konkrečios partijos laboratorijos ataskaita pasako daugiau nei etiketė.
Kaip išsirinkti kokybišką šilajito dervą?
- Paprašykite partijos laboratorijos ataskaitos. Akredituotos laboratorijos sunkiųjų metalų tyrimo rezultatai, palyginti su ES ribomis, – aiškiausias rūpestingo tiekėjo ženklas.
- Rinkitės gryną dervą. Sudėtyje turėtų būti parašyta tiesiog „šilajitas“.
- Pasitikrinkite kilmę. Nurodytas regionas ir aukštis rodo, kad tiekėjas žino, iš kur derva.
- Pasitikėkite tekstūra ir skoniu. Tikra derva vėsoje kieta, šilumoje minkšta, o jos skonis primena žemę ir dūmus, juntamas kartumas.
Mūsų dervoje akredituota nepriklausoma ES laboratorija ištyrė švino, arseno, kadmio ir gyvsidabrio kiekį, ir visi keturi rezultatai atitiko maisto papildams taikomas ES ribas. Visus skaičius rasite puslapyje Laboratorijos tyrimai.
Kaip laikyti šilajitą?
Uždarytą indelį laikykite vėsioje, sausoje vietoje, saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių. Ant šaltos palangės derva gali sukietėti, o karštą dieną – suminkštėti ar net tapti skysta. Abu atvejai visiškai normalūs. Jei sunku pasisemti, minutę palaikykite indelį delne – derva suminkštės.
Kur paskaityti daugiau?
Platesnį vaizdą rasite mūsų straipsnyje apie šilajito tyrimus ir puslapyje apie šilajito naudą, kuriame tyrimai suskirstyti pagal įrodymų stiprumą.
Jei norite pradėti savo kasdienį ritualą, mūsų gryna Himalajų derva parduodama su plienine mentele – viskas paruošta pirmam šiltam puodeliui. Užsukite į Hilasti parduotuvę ir išsirinkite jums tinkamą indelį.
Šis straipsnis skirtas informacijai ir nėra medicininė konsultacija. Prieš vartodami maisto papildą pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, ypač jei laukiatės, žindote, vartojate vaistus ar turite sveikatos sutrikimų.
